- vėdauti
- vė́dauti, -auja (-auna), -avo tr. 1. vėdinti: Prastoj dienoj, ne šventoj rūbus vartyk, vė́dauk, iš senovės pasakyta Klt. Grūdus išnešiu vė́daut Švnč. | refl.: Pradariau duris, tegul vė́daunas pirkia Ktk. Užpyliau an marškos selyklą, tegul vė́daujas Alks. 2. vėsinti: Uždaryk duris, kam vė́dauni gryčią Ds. Vilnys šilto pavasarinio oro iš lėto vėdavo sušilusį jo veidą TS1897,9(V.Piet). 3. refl. pamažu vėduotis, vėduliuoti: Parištos kasnykėliais jos kasos einant vėdavosi rš. \ vėdauti; atvėdauti; išvėdauti; pavėdauti; pravėdauti
Dictionary of the Lithuanian Language.